Labai dažnai pokalbis apie pinigus šeimoje iki šiolei yra TABU. O kaip buvo tavo šeimoje, kai buvai vaikas? Kokius savo tėvų elgesio su finansais modelius kartoji tu? Kodėl verta atsigręžti į vaikystę?
Šeimos psichologė, Agnieška Kašinska kartu su asmeninių finansų mentore Vita Brasiene diskutuoja apie vaikystės patirčių įtaka asmens gebėjimui valdyti savo finansus.
„Dažnu atveju mūsų elgesys su pinigais karjeros etape (kai mes jau patys savarankiškai uždirbame pinigus) yra tendencingai panašus į vaikystėje susiformavusį. Kaip pavyzdys – jei vaikystėje išmokome gautus pinigus išleisti ir to įpročio nekeitėme, tai ir karjero etape tikėtina, kad gyvensime „nuo algos iki algos.”
1. Dėl ko svarbu valdyti savo finansus?
Atsakymas paprastas, tačiau įgyvendinimas dažnai sukelia sunkumų.
Savo asmeninius finansus turime valdyti tam, kad aiškiai žinotumėme situaciją savo piniginėje. Aiškumas suteikia ramybės jausmą ir pasitikėjimą savimi –„ aš galiu tai pasiekti, turėti ir aiškiai žinau, kaip tą padaryti“. Kitas svarbus dalykas – tinkamas pinigų valdymas leidžia greičiau pasiekti savo finansinius tikslus bei ilgalaikėje perspektyvoje turėti pasirinkimo galimybę – rinktis nuo kiek metų norėtumėme dirbti mažiau, o gal iš viso nebedirbti. Tačiau tam reikalingas kapitalas. Pasirinkimo galimybė žmogui suteikia laisvės jausmą, atsipalaidavimą ir žinojimą, kad jis pats yra savo gyvenimo šeimininkas, teigia asmeninių finansų mentorė Vita Brasienė.
Šeimos psichologė Agnieška Kašinska antrina, kad aiškumas ir pasirinkimo galimybė užtikrina saugumo jausmą, ypatingai reikšminga suaugusiems vaikams tėvų, kurie nemokėjo tvarkyti finansų, pvz.: šeima buvo pernelyg taupi ir vaikai nebuvo mokomi džiaugtis pasiekimais, šiuo atveju uždirbtais pinigais arba atvirkščiai pernelyg išlaidūs, pastoviose skolose ir nestabilume. Abu variantai priveda prie aukštos tikimybės, kad vaikams užaugusiems tokioje šeimoje sunku atrasti balansą. Dėl to domėjimasis ir mokymasis valdyti finansus naudingas įgūdis gyvenimo kokybei gerinti.
2. Ką atsinešame iš vaikystės kalbant apie finansų valdymą?
Vaikystė – svarbus etapas žmogaus gyvenime, kai formuojasi įvairūs įpročiai, nuostatos, aiškina V. Brasienė. Taip pat ir apie pinigus, santykį su jais. Ir jei mes su tuo nieko nedarome, dažnu atveju mūsų elgesys su pinigais karjeros etape (kai mes jau patys savarankiškai uždirbame pinigus) yra tendencingai panašus į vaikystėje susiformavusį. Kaip pavyzdys – jei vaikystėje išmokome gautus pinigus išleisti ir to įpročio nekeitėme, tai ir karjero etape tikėtina, kad gyvensime „nuo algos iki algos“.
Paklauskime savęs, kiek mano elgesys su pinigais yra panašus, kaip elgėsi mano tėvai? Arba, kiek priešingas? Kuo panašu arba skirtinga? Su kokiomis vertybėmis buvau auklėjamas ir kokias vertybes palaikau dabar? Šie klausimai leidžia įvertinti kiek esi sąmoningas savo finansų valdyme- pataria A. Kašinska. Psichologo konsultacija –tinkama vieta tai aptarti.
3. Kaip pastebėti atsineštas vaikystės schemas?
Pastebėti save galime pasitelkdami supaprastintus modelius, save sąmoningai stebėdami, fiksuodami bei konsultuodamiesi su specialistais. Nes požiūris „iš šono“ be emocijų ir „melo ar nuolaidžiavimo sau“ yra veiksminga priemonė. Kartais garsiai atsakant į specialisto klausimus, galime pamatyti save iš kitos perspektyvos bei rasti atsakymus savyje. Specialisto žinios ir patirtis suteikia galimybę nukreipti procesą tinkama kryptimi bei lydi ir palaiko šioje be galo įdomioje kelionėje.
4. Kaip „taisyti“ vaikystės schemas?
Susiformavusius netinkamus ar mums nebenaudingus įpročius reikia keisti naujais.
Pirmiausia, mums reikia savyje surasti ir įsivardinti, kokias naudas man davė (ir vis dar duoda) tas „nenaudingas“ įprotis. Po to jį keisti kitu – žingsnis po žingsnio, nuosekliai, o ne drąstiškai, nes ilguoju periodu mes grįšime prie senų įpročių. Taip pat labai naudinga turėti mentorių, kuris padeda, kai būna sunku, nukreipia, kai reikia ar tiesiog palaiko pataria finansų mentorė V. Brasienė.
Santykių psichologas, Agnieška Kašinska nenaudingų įpročių naudą papildo psichologiniu terminu „antrinė nauda“. Antrinė nauda iš problemų yra tai, kodėl naudinga šią problemą turėti. Pavyzdžiui antrinė nauda gyventi nuo algos iki algos gali būti, baimė, kad artimieji arba pažįstamieji prašys skolinti pinigus, o kai jų pats neturi tai ir nereikės pasakyti „ne“. Tuo tarpu pasakyti „ne“ šis žmogus nesugeba. Kartais prireikia gilesnės terapijos, tam, kad iškelti į paviršių elgesio schemas. Tęsiant apie netinkamų įpročių taisymą, psichologė paantrina finansų mentorei – įpročius reikia pakeisti kitais, o ne tiesiog nutraukti tai daryti. Nes nutraukimą psichika susieja su „atėmimu arba skriauda“, o kai įvyksta skriauda reikia gintis. Dėl to, kad neįsijungtų gynybos mechanizmai, patartina kažką duot mainais, bet labiau artimą norimam tikslui pasiekti. Pavyzdžiui yra įprotis, ką tik gavus atlyginimą eiti apsipirkti neribojant sumos, tuomet galima keisti tuo, kad apsipirkti einama likus kelioms dienoms iki algos ir nustačius biudžetą. Taigi mes sau nesakom „ne“, o sakom „taip“ su sąlyga.
5. Trys svarbiausi patarimai, kuriais galėtum pasidalinti kalbant apie asmeninius finansus.
Pirmiausia, suprasti, kad Tu esi unikalus/unikali ir kad ir Tavo pinigų valdymo sistema turi būti tokia – unikali, išskirtinė – reikia nebijoti save pažinti ir eksperimentuoti. Netikėk, jei kas nors sakys, kad egzistuoja universali, tinkanti visiems pinigų valdymo sistema.
Antra, neteisti savęs, jei nesigauna iš karto ar suklydai – visa tai tik pamokos, o pinigų valdymas procesas, kelionė.
Trečia, tikėti savimi – Tau tikrai pavyks.
Tuo tarpu porų psichologas A. Kašinska pataria kreipti dėmesį į savo pojūčius, kurie atsiranda sprendžiant finansinius klausimus, nes juose yra labai daug vertingos informacijos apie tave, tavo elgesio priežastys ir pasekmes.
Šeimos psichologė Agnieška Kašinska
Asmeninių finansų mentorė Vita Brasienė