Dažniausiai žmonės įsivaizduoja, kad antsvorio gydymas su psichologu ar psichoterapeutu trunka dešimtmečius. Bijo šito proceso, nes teks nukeliauti į tamsiausius savo praeities užkampius. „Taip nėra. Mes neprivalome pykti ant tėvų, tam kad išspręsti vaikystės traumas“ – teigia šeimos psichologė Agnieška Kašinska. „Tyrimai rodo, kad valgymo sutrikimai kaip bulimija ar anoreksija pilnai išgydomi psichoterapijos pagalba 67 proc. atvejais. Emocinis valgymas taip pat yra psichologinės kilmės.“
„
Mes neprivalome pykti ant tėvų, tam kad išspręsti vaikystės traumas“ – teigia šeimos psichologė Agnieška Kašinska. „Tyrimai rodo, kad valgymo sutrikimai kaip bulimija ar anoreksija pilnai išgydomi psichoterapijos pagalba 67 proc. atvejais.“
“
Kaip atskirti tiesiog persivalgymą nuo valgymo sutrikimų?
Pastovus persivalgymas gali peraugti į emocinį valgymą, kuomet maistas yra priimamas kaip prisitaikymo mechanizmas, emocinio komforto užtikrinimo būdas. Gali būti bėgama nuo streso, nuobodulio, nerimo ar skausmo. Toks elgesys tampa įpročiu. Žmogus valgo ne dėl juntamo alkio, o dėl tam tikros emocinės būsenos.
Sekanti stadija yra besaikis valgymas ang. Binge eating – tai jau psichologinis sutrikimas, kai asmuo suvalgo daug maisto labai greitai ir dažnai net nesuvokia sąmoningai, neatsimena kiek suvalgė. Elgesys nebekontroliuojamas, pereinantis į kompulsyvų elgesį.
„Taigi persivalgymas, kuris įvyksta kartais, labiau apibrėžiamas prastu mitybos įpročiu.“ -kalba psichologė A. Kašinska.
Kokios psichologinės problemos veda prie valgymo sutrikimų?
Dr. Julie T. Anne išskiria tris pagrindinius komponentus:
1. Teigiamas ryšys su savimi
Kaip priimi save, su meile, pagarba, rūpesčiu, svarba? Savęs priėmimas prasideda nuo vaikystės ir ugdosi bręstant. Jei vaikas verkia, mama prieina, paima ant rankų, pasiūlo atsigerti- psichikoje įsirašo, aš svarbus, aš reikalingas, mane myli, aš vertas meilės, mano poreikiai svarbūs. Paauglystėje mergaitės draugė nepakvietė į gimtadienio šventę, mergaitė papasakoja tėčiui, tėtis išklauso, užjaučia, nenuvertina emocijų – mergaitės psichika įrašo, kad mano jausmai svarbūs ir priimti, nors ir liūdna arba pykta. Ko pasėkoje vaikas išmoksta pripažinti savo emocijas ir nukreipti tinkama linkme, pavyzdžiui kartu pažaisti su tėčiu ir taip išgyventi užplūdusias emocijas. Bet ne nuneigti, užslėpti ir ignoruoti, tada prasideda kaupimas viduje, pasąmoningas bėgimas nuo susidariusio diskomforto. Kalbant apie valgymo sutrikimus, toks bėgimas gali pasireikšti per emocinį valgymą. Žmogus pasijaučia blogai, pavyzdžiui nepavyko atstovėti savo ribų, pasakyti ne, tokiam jausme nekomfortiška, valgymas gali suteikti būdą pasimiršti ir pabėgti nuo tokios savijautos.
2. Sveikas ir veiksmingas ryšys su savo emocijomis
Sugebėjimas ne tik pastebėti savo emocijas, bet ir atpažinti. Kai žmogus supranta, kas su juo vyksta tai yra pirmas žingsnis sprendimo ieškojimui. Kaip mes galima kažką spręsti, jei nežinome ką reikia spręsti? Sekantis žingsnis, žinojimas ką daryti su iškilusiomis emocijomis, sugebėjimas jas kontroliuoti. Tarkime žmogus žino, kad kai jis jaučiasi nesvarbus, jo elgesyje pasirodo agresija. Atpažinimas, kad agresija yra nesvarbumo jausmo pasekmė yra svarbus žingsnis mokantis kontroliuoti agresiją.
3. Tarpasmeniniai santykiai, kur yra emocinis intymumas ir leidi sau būti pažeidžiamu
Tai yra santykiai, kur gali būti savimi, pirmiausiai pats save priimti koks esi ir tave tokiu priima. Leisti būti pažeidžiamu, tai didžiulė prabanga šiuolaikinėje visuomenėje. Jei pavysta sukurti tokius santykius, tai reiškia, kad juose jautiesi saugus, gali būti tokiu koks esi ir niekas nesugrius. Būtent pasąmoningas suvokimas, kad niekas nesugrius čia yra svarbiausia.
Jeigu trūksta kažkurio iš komponentų, tai gali tapti valgymo sutrikimo priežastimi. Tas pačias pasekmes taip pat išgyvena žmonės po traumų. Pagrindinė traumos pasekmė – atsijungimas nuo kūno ir sugebėjimo jausti. Kadangi patirtas skausmas psichikai yra nepakenčiamas ir ji neturi pakankamai mechanizmų su juo susitvarkyti, sekantis sutvarkymo mechanizmas yra atsijungimas, t.y. atsijungimas nuo pojūčių. Valgymo sutrikimų atveju žmogus gali nejusti alkio arba sotumo jausmo. Jis gali išmokti, kokio dydžio porcija turėtų būti pakankama, bet emocinis ir fizinis sotumo jausmas neateina. Žmogus riboja maisto kiekį tik pagal porcijos dydį, bet ne pagal vidinį pojūtį.
Kaip dirbama psichoterapijoje su valgymo sutrikimais?
Psichologė Agnieška Kašinska teigia, kad pirmiausiai pradedama nuo ryšio su savimi atstatymo. Išėjus darbo su kūnu geštalt psichoterapijoje kursą, prideda praktines technikas, kurios veiksmingai įjungia kliento sugebėjimą įjungti savo kūną ir pojūčius. Praktikos bei saugus ryšys kabinete suteikia galimybę klientui kurti naujus mechanizmus, sveikus įpročius, kuriuos žmogus gali naudoti kuriant savo gyvenimą. Terapijos metu dirbama su ribomis, teisėmis bei kūno pojūčiais.
Kaip pats žmogus gali sau padėti?
„Siūlau pradėti nuo susidraugavimo su savo kūnu“ – kalba A. Kašinska. Klausti savęs ką jaučiu, kur jaučiu, kaip tai jaučiu? Tarkime supykai, kur tas pyktis kūne? Kaip tai jaučiasi? Ką norėtum su tuo jausmu padaryti? – tuomet tai ir padaryk, ar tai išsirėkti, ar tai paprašyti, kad apkabintų, ar tai iškvėpuoti. Tokia praktika jau bus emocijos išveika vietoj sandėliavimo savyje. Draugauti su kūnu, pažinti savo poreikius puikiai įgalina įžeminimo, balansavimo ir centravimo praktikos. Tai yra meditatyvios praktikos, kurios atliekamos kasdien. Jų mokau savo klientus mūsų terapiniuose susitikimuose. Jei klientas ateina vėluojant, paskubomis, visas išsibalansavęs, sugrįžti į save, atsidurti čia ir dabar šios praktikos puikiai veikia.
Ką norėtumėt palinkėti tiems, kas išgyvena sunkumus mityboje?
„Pakartosiu kažkieno žodžius – mes neturėjome pasirinkimo, išgyventi traumas ar ne, bet mes turime pasirinkimą, ką su tuo išgyvenimu daryti. Taigi mūsų smegenys yra neuroplastiškos ir mes galime kurti naujus ryšius neuronuose, tokius kurie atspindi sveiką ir laimingą žmogų. Tyrimai ir mano praktika tai patvirtina“.
Straipsnį parengė:
Agnieška Kašinska